Kilę iš įvairių pasaulio miestų, miestelių ir kaimo vietovių, taip pat ir iš Lietuvos, žmonės pasirenka šį kelią (kaip kad buvo prieš daugelį amžių) tam, kad, pasiekę kelionės tikslą, Santjago de Kompostelos mieste Ispanijoje atsiklauptų ant kelių prie Šv. Jokūbo palaikų.

Santjago de Kompostelos gyventojus galima lengvai suskaičiuoti (2010 metų gyventojų surašymo duomenimis jų buvo 94 824), bet dvasinė šio miesto — trečios pagal svarbą po Romos ir Jeruzalės katalikų šventyklos­ — didybė nepavaldi jokiems moksliniams skaičiavimams.
Paslaptingas atvykimas
Naujajame Testamente sakoma, kad Apaštalas Jokūbas, Apaštalo Jono Evangelisto brolis, 44 metais Šventojoje žemėje buvo nužudytas Erodo Agripos (Erodo Didžiojo anūko) įsakymu. Legendoje sakoma, kad apaštalo palaikai buvo patalpinti į skrynią ir valtimi išplukdyti į Viduržemio jūrą.

Po daugelio metų vienuolis atsiskyrėlis Pelajo (Pelayo), vedamas kelrodės žvaigždės, rado valtį, kurią jūros bangos atnešė prie Ispanijos upės Uljos žiočių. Apaštalo Jokūbo palaikai buvo nesuirę.
Šv. Jokūbo diena
Katalikų bažnyčioje Šv. Jokūbo diena minima liepos 25 dieną, stačiatikių ― balandžio 30 (gegužės 13), birželio 30 (liepos 13).

Metai, kai Šv. Apaštalo Jokūbo diena švenčiama sekmadienį, vadinami Jubiliejiniais ir Ispanijoje skelbiami Šv. Jokūbo metais. Bažnyčioje rengiamos ypatingos iškilmės, o visi, įveikę Šv. Jokūbo kelią, pelno nuodėmių atleidimą.

Artimiausi Šv. Jokūbo metai ― 2021-ieji.

Po 80 metų toje vietoje, kur Ulja įteka į jūrą, buvo pastatyta nedidelė bažnyčia, o vietovė pavadinta Kompostela (lot. Campus Stellae – vieta, pažymėta žvaigžde). Netrukus čia apsigyveno žmonės ir pavadino šią vietą Santjago de Kompostela.

Kruvinų ispanų kovų su maurais metu apsireiškiantis apaštalas Jokūbas tapo Ispanijos ir Rekonkistos globėju. Jo didybė buvo tokia, kad 997 metais Santjago de Kompostelą užgrobę musulmonai neišdrįso paliesti šventojo palaikų.
Kai pildosi sapnai
Šv. Jokūbo kelio pradininku tapo Karolis Didysis (742―814). Kartą karalius susapnavo Paukščių taką, kuris driekėsi iš Prancūzijos į Santjago de Kompostelą. Sapne Viešpats nurodė Karoliui išlaisvinti „žvaigždėtąjį kelią" nuo neištikimųjų. Imperatorius nedelsdamas sapną pavertė realybe.
Karolis Didysis, Amelio Lui-Felikso paveikslas, XIX amžius
Šventojo Jokūbo katedra
Galisų miestas Santjago de Kompostela
Dijego Velaskes. Autoportretas su ordino drabužiais, 1656 metai
Naujasis piligrimų maršrutas nuo senovės vadinamas tiesiog „Kamino" (isp. Camino ― kelias), žaibiškai išpopuliarėjo. Nuo plėšikų piligrimus gynė jau nebe Karolio Didžiojo kariai, o Šv. Jokūbo karinis riterių ordinas, kurį šiuo tikslu įkūrė Kastilijos karūna. Jo simbolis ― raudonas kryžius.

Vatikanas neliko šių įvykių nuošalyje: nuo XII amžiaus piligrimams, nuėjusiems Šv. Jokūbo kelią, Santjago de Komposteloje buvo suteikiama idulgencija.
Alfa ir omega keliai
Yra žinoma 15 pagrindinių kelių, vedančių į Santjago de Kompostelą. Didžioji maršruto dalis driekiasi Šiaurės Ispanijos teritorija, sudarydama El Camino de Santiago kelių tinklą.
1. Santjago de Kompostela
2. Ponferrada
3. Astorga
4. Lijonas
5. Burgos
6. Logronjas
7. Puente La Reina
8. Pamplona
9. Ronsevalis
10. Chaka
11. Ostabat-Asme
12. Oloron-Sainte-Marie
Pradėti piligriminę kelionę galima šalyje, kurioje gyvenate, keliaujant nuo vienos iki kitos su apaštalo vardu susijusios šventovės.

Iš anksto pasakysime, jog tam, kad gautumėte sertifikatą, liudijantį, jog Šv. Jokūbo kelias pereitas, turite nueiti pėsčiomis 100 kilometrų arba 200 kilometrų nuvažiuoti dviračiu. Galima sutikti ir tų, kurie keliauja ant arklio ar asilo ― tokia kelionė taip pat bus „užskaityta".
KELIONĖS SIMBOLIS
Kaip nueito kelio įrodymą senovės piligrimai, pasiekę Santjago de Kompostelą, rinkdavo jūros kriaukles. Kriauklė tapo piligrimystės simboliu.
Kaip ir prieš šimtmečius, daugiausia piligrimų keliauja pėsčiomis. Tokie žygiai neįmanomi, jei žmogus fiziškai nepasirengęs, avi netinkamą avalynę ir nepasirūpina veido ir rankų apsauga nuo saulės. Žmonės, jau įveikę ''Kamino'' kelią, pataria naujokams pasirūpinti miegmaišiais, kokybiškais lietpalčiais ir užvalkalais kuprinėms.
ŽYMŪS PILIGRIMAI
Įvairiais laikotarpiais į Santjago keliavo Anglijos karalius Eduardas I, Jeruzalės karalius Žanas de Brienas, Pranciškus Asyžietis, Janas van Eikas, popiežius Jonas Paulius II, rašytojas Paulas Koeljas, kuris savo ''Kamino'' kelionę aprašė romane ''Mago dienoraštis'' (1987).
Sudarykite detalų savo maršruto planą iki menkiausių smulkmenų, paskaitykite keliautojų užrašus tinklalapiuose. Ten sužinosite, kad, pavyzdžiui, albergue (piligrimų nakvynės namai) uždaromi labai anksti, teks miegoti dviaukštėse lovose, o keliaujantiems pėsčiomis ar raitiems piligrimams suteikiama pirmenybė nakvynei.

Nebijokite, kad pasiklysite šv. Jokūbo kelyje: čia visur yra nuorodos, sutartiniai ženklai su geltonomis rodyklėmis. Kryptys, kuriomis yra tikimybė pasiklysti, pažymėtos kryželiu. Jeigu vis dėlto pasiklysite ar liksite be nakvynės, pagalbos ranką išties svetingi ir nuoširdūs vietiniai gyventojai. Kelionės metu saugokite asmens dokumentus, tame tarpe ir piligrimo pasą.
Pažymėjimas ir sertifikatas
Kiekvienas piligrimas turi gauti piligrimo pasą (credencial), kuriame bus dedamos specialios žymos, liudijančios apie nueitą Kelią. Antspaudai dedami visose bažnyčiose, vienuolynuose, nakvynės namuose Kelyje. Įsigyti pasą galima Kelio pradžioje, bet kuriuose nakvynės namuose ar piligrimų biure.
Atvykęs į Santjago de Kompostelą piligrimas pateikia piligrimo pasą ir gauna lotynų kalba užpildytą ''Kompostelos sertifikatą''.
Švento Jokūbo kelias
Lietuvos žeme
2016-aisias metais Lietuvos vyriausybė patvirtino 33 šventyklų, sudarančių Šv. Jokūbo kelio tinklą, sąrašą. Kriauklės ženklu pažymėtos ne tik 11 Šv. Jokūbo bažnyčių, bet ir kitos šalies šventyklos, kurios sudaro ''Kamino''. Kiekvienas piligrimas gali suplanuoti savo maršrutą per šias senove ir malda alsuojančias vietas.
Šiuolaikiniai ''išmanieji'' žemėlapiai ir vedliai padės apskaičiuoti kelionės laiką, patars, kur apsistoti nakvynei, kur papusryčiauti ar pavakarieniauti. Lietuvos viešbučių tinklalapiai siūlo platų paslaugų spektrą. Pakelės viešbučiuose galima pernakvoti už 10- 30 eurų; kuklūs pusryčiai kainuos 3-5 eurus.
KELIONĖS PRADŽIA
PĖSČIOMIS
Nueiti Šv. Jokūbo kelią pėsčiomis per Lietuvą, ko gero, pats sunkiausias išbandymas, galintis užtrukti kelias savaites.

Ankstesniais laikais atstumai tarp taškų buvo apskaičiuojami, įvertinant tai, kad piligrimas gali nueiti vidutiniškai 23 kilometrus per parą.

Būtent tokį nuotolį žmogus gali nueiti šviesiu paros metu, kad pailsėjęs naktį galėtų pratęsti kelionę. Remiantis šiais skaičiais 350 kilometrų atstumą iš rytų į vakarus arba iš šiaurės į pietinę Lietuvos dalį žmogus gali nueiti apytiksliai per dvi savaites.

Lietuvos keliai vingiuoti, o orai net vasarą ne visada šilti ir saulėti. Kadangi į Šv. Jokūbo kelio maršrutą Lietuvoje įtrauktos 33 šventyklos, sustojus pasimelsti kiekvienoje iš jų bent vienai dienai, kelionė gali užtrukti 2-3 mėnesius.
DVIRAČIU
Tokią kelionę pagal trukmę galima palyginti su dviejų savaičių atostogomis. Ir sveikatai naudingiau nuvažiuoti 50-70 km per dieną dviračiu, nei atsilošus turistiniame autobuse ar nuosavame automobilyje.

Lietuvos pakelėse stovi mediniai kryžiai, ant kurių pakabintos lentelės su užrašais byloja apie tai, kad šiuos kryžius pastatė tūkstančius kilometrų Europos keliais nuėję piligrimai.

Tradicija statyti kryžius pakelėse piligrimų tarpe gyvuoja nuo seno. Kai kurie stato net nedideles akmenines koplyčias. Jos statomos kas kilometrą ir apjungia sakralias krikščionių vietas.
AUTOMOBILIU
Greičiausiai 33 Lietuvoje esančius Šv. Jokūbo kelio objektus aplankysite automobiliu. Kelionė truks savaitę. Per vieną dieną galima aplankyti 3-4 šiaurės rytų Lietuvos dalyje esančias šventyklas ir 5-6 bažnyčias pietvakariuose, kur yra daugiausia piligrimų ženklu pažymėtų šventovių.

Kaip pavyzdį galima pateikti vienos dienos kelionę automobiliu maršrutu Vilnius-Šiauliai-Kurtuvėnai- Tytuvėnai.

Pirma stotelė — Kryžių kalnas Šiaulių pašonėje.
Kryžių kalnas:
šventovė po atviru dangumi
Kryžių kalnas – vienintelis Lietuvoje kultinis statinys po atviru dangumi.

Vienoje iš versijų sakoma, kad pirmąjį kryžių (vietoje prasmegusio skradžiai žemę po bažnyčios pamatais) pastatė kaimietis, kurio dukra sunkiai susirgo. Jam pastačius kryžių mergaitė pasveiko. Nuo to laiko ant kalno statė kryžius sveikatos savo artimiesiems meldžiantys katalikai.
Mūsų dienomis Kryžių kalnas yra turistų ir piligrimų lankytina vieta Lietuvoje. 1933 metų rudenį piligriminės kelionės metu jį aplankė Romos popiežius Jonas Paulius II. Romos Katalikų bažnyčios vadovas kalno viršūnėje taip pat pastatė kryžių.

Atvežti ir pastatyti savo rankų darbo kryžių ant kalno šlaito gali kiekvienas. Be to, įvairių dydžių kryžiais prekiaujama prie įėjimo į komplekso teritoriją.
Kurtuvėnų bažnyčia
Iš Šiaulių keliaujame į artimiausią bažnyčią, įtrauktą į Lietuvos ''Kamino'' tinklą. Ši XV amžiaus Šv. Jokūbo vardo šventykla išsidėsčiusi 70 km atstumu į pietvakarius nuo Šiaulių, miškų ir ežerų apsuptyje.

Per daugiau nei penkis amžius bažnyčia buvo ne kartą perstatyta, bet vidinė jos dalis išliko beveik nepakitusi.
Bažnyčioje reguliariai vyksta pamaldos. Jaunimui yra garbė susituokti šioje bažnyčioje. Šeštadieniais ir sekmadieniais jaunieji čia atvyksta tuoktis iš visų Šiaulių apylinkių.
Tytuvėnų vienuolynas
Kitas piligrimų lankomas objektas Šiaulių apskrityje ― Bernardinų ordino katalikų vienuolynas Tytuvėnuose.

Vienuolyno statiniai yra XVII amžiaus Rytų Europos baroko stiliaus architektūros šedevrai, įtraukti į Lietuvos kultūrinio paveldo registrą.
Savo pirminiu pavidalu statiniai išliko daugiau nei tris amžius. 2012 metų žiemą vienuolyne kilo gaisras. Ugnis apėmė stogą. Gaisro gesinimo metu labai nukentėjo freskos ir unikalios medinės skulptūros, išsaugotos nuo bažnyčios pastatymo laikų. Šiuo metu baigiami pagrindiniai vienuolyno atstatymo darbai, jo bažnyčioje vyksta pamaldos.
Lietuvos gyventojai vieni paskui kitus eina Šv. Jokūbo keliu bei dalinasi piligrimystės džiaugsmais ir socialiniuose tinkluose. Tikimės, kad daugeliui lietuvių ''Kamino'' bus ne tik turistinis maršrutas, viliojantis naujovėmis, bet taps tikruoju Gyvenimo keliu.

Buen camino! Laimingo Kelio!
Projekte panaudotos nuotraukos:
Oficina de Acogida al Peregrino
© 2017 Sputnik
Visos teisės saugomos
18+